Menu
Kai planuoju kur nors kelionę, visuomet po lankytinų vietų sąrašo seka tos šalies tradiciniai patiekalai. Jūs irgi taip darote? Manau, kad daugelis tikrai pasidomi tos šalies tradiciniais patiekalais ir desertais, ką rekomenduojama paragauti.
Tad skubu Jums pagelbėti šiuo klausimu keliaujant po Kroatiją.
Kroatijoje maistas labai įvairus: nuo šviežios žuvies ir jūros gėrybių pakrantės miesteliuose iki žemyninėje Kroatijoje siūlomų Centrinės Europos valgių, pavyzdžiui, guliašo. Pagal regioną, tarkim Istrijos ir Dalmatijos, taip pat šiek tiek skiriasi tradicinių valgių paruošimas ar tam tikri populiarūs patiekalai.
Kroatijos virtuvei nemažą įtaką padarė kitos šalys – Italija, Austrija, Vengrija, Bosnija, Turkija. Pietų Kroatijoje (prie jūros) virtuvė labai panaši į italų, čia juntama graikų ir Viduržemio jūros virtuvių įtaka.Tad kroatiška virtuvė išties įvairiapusiška.
Vienareikšmiškai patariu, jog viešėdami prie Adrijos jūros, visų pirma rinkitės šviežią žuvį ir jūros gėrybės. Žinoma, jei mėgstate. Tądien pagauta žuvis dažniausiai patiekiama kepta ant grotelių (na žaru). Dažniausiai siūloma dorada, tunas, ešerys, raudonoji kefalė, sardinės. Lašišos nelabai kur rasite. Beje, kroatai turi tokį labai smagų pasakymą susijusį su žuvimi – “žuvis turi plaukti tris kartus: pirmą kartą jūroje, antrą kartą alyvuogių aliejuje, o trečią kartą – vyne.”
Salata od hobotnice. Tai yra aštunkojo salotos. Į jų sudėtį įeina aštuonkojis, virtos bulvės, svogūnai, susmulkintos petražolės, alyvuogių (dažniausiai užaugintų pačioje Kroatijoje) aliejus, sutrintas česnakas ir citrinų sultys. Šių salotų verta paragauti visiems, mėgstantiems jūrų gėrybes.
Pršut ir paški sir. Kroatiškas vytintas kumpis ir garsiausias kroatų kietasis ožkos pieno sūris, kuriuo garsėja Pag sala. Šis derinys dažniausiai yra patiekiamas kaip užkandis restoranuose ir kavinėse.
Buzara. Tai tiksliau gaminimo metodas, kuomet krevetės, midijos, moliuskai ar vėžiagyviai kepami su baltuoju vynu, česnaku, petražolėmis ir džiūvėsėliais. Kartais dėl spalvos įdeda pomidorų pastos. Paprastai valgoma su rankomis ir daug duonos, ją mirkant padaže.
Brudet. Įvairių rūšių žuvys ir vėžiagyviai troškinami su svogūnais, bulvėmis, pomidorų padažu, lašeliu acto ir prieskoniais. Atrodo galbūt neišvaizdžiai, bet labai gardu.
Peka. Labai įdomus ir unikalus kepimo būdas. Bet kokia mėsa arba jūros gėrybės su daržovėmis (bulvėmis, morkomis) ir prieskoniais kepamos židinyje po varpo formos dangčiu, kuris apipilamas karštomis žarijomis. Patikėkite, tokio skanumo mėsos ir bulvių gyvenime nesu valgiusi. Tokio sultingumo viskas!
Paprastai šį patiekalą reikia užsisakyti iš anksto restorane, nes jo gamyba trunka apie 3-4 val. ir skirtas maždaug 4 asmenims.
Pašticada. Dalmatijos virtuvės “karalienė”. Turbūt kiekviena šeima turi vis kitokį gamybos receptą. Jaunos jautienos filė kelias dienas marinuojamas vyno acte, o po to kelias valandas troškinamas, pirmiausia savo sultyse, vėliau – su raudonuoju vynu ir patiekiamas su naminiais gnocchi. Mūsų šeima labai mėgsta šį patiekalą, ypač vaikai.
Crni rizot. Juodasis rizotas arba kalmarų rizotas, kuriam spalvą suteikia kalmaro išleidžiamas skystis – rašalas. Šiame rizote paprastai yra ir kitų jūros gėrybių.
Gregada. Tipiškas Dalmatijos patiekalas yra žuvies troškinys, virtas su baltuoju vynu, petražolėmis, svogūnais, česnakais, kaparėliais, sūdytais ančiuviais ir bulvėmis. Šis patiekalas labiau būdingas centrinėms Dalmatijos saloms, ypač Hvaro salai.
Keptas paršiukas arba ėriukas ant iešmo. Keliaujant Kroatijoje daug kur matysite židinius (ypač pakelės konobose), kuriuose ant iešmo sukasi paršelis arba ėriukas. Kai kur galima rasti ir avienos. Kiek pasakysite padavėjui, kilogramą ar pusę, tiek ir atrėš jis jums sultingos mėsos į lėkštę.
Soparnik. Čia jau toks užkandžio variantas. Tai tarsi pikantiškas pyragas, kurio vidus užpildytas lapinio buroko lapais, česnakais ir petražolėmis. Iš tikrųjų nežinau kaip tiksliai išversti iš anglų kalbos “Swiss chard”, bet krotiškai tai vadinama blitva. Soparnikas kepamas ant karštų akmenų su trupučiu žarijų ant viršaus. ČIA galite pasižiūrėti, kaip jis gaminamas.
Kroatijos kultūros ministerija pripažino soparniką kaip nematerialųjį šalies kultūros paveldą. Tad tai išties unikalus kepinys. Kiek pačiai teko matyti ir pirkti, dažniausiai jo galima rasti maisto turguje.
Čevapi. Na o čia greito maisto “karalius”, turkų virtuvės palikimas. Čevapi yra ne tik Kroatijos virtuvėje, bet ir visose Balkanų pusiasalio šalyse . Tai yra maišytos maltos jautienos ir kiaulienos tarsi dešrelės, keptos ant griliaus ir patiekiamos dažniausiai pitoje su tradiciniu paprikų ir baklažanų padažu “ajvaru” ir pasirinktomis šviežiomis daržovėmis.
Burek. Dar vienas greito maisto patiekalas randamas visose Balkanų pusiasalio šalyse. Iš esmės, tai filo tešla, įdaryta įvairiais įdarais: malta mėsa, varške, špinatais, virtomis bulvėmis. Jų yra visose “pekarose” (kepyklėlėse). Tikrai skanu, patogu ir greita, kai norisi greitai užkąsti, gal net ir pavalgyti.
Istarski fuži. Populiarūs Istrijos regione naminiai rankų darbo makaronai, patiekiami su įvairiais pagardais: vištiena, grybais, jautiena, triufeliais.
Manestra. Dažniausias patiekalas, kurį rasite meniu Istrijos restoranuose, gaminamas su ankštiniais, daržovėmis ir primena itališką minestronę. Žiemiškas variantas, vadinamas jota, gaminamas su kopūstu ir pupomis.
Istarska supa. Istrijos sriuba iš tikrųjų nėra sriuba, kokią jūs įsivaizduojate. Tai sriuba, pagaminta iš „Teran“, tipiško raudonojo vyno iš Istrijos, su šiek tiek cukraus, pipirų, alyvuogių aliejaus ir džiovintos duonos. Skamba labai keistai. Istrijos sriuba patiekiama bukaletoje – tradiciniame iš keramikos pagamintame ąsotyje ir dalijamasi su visais prie stalo.
Restorane meniu skiltyje labai ypatingų desertų nerasite. Dažniausiai kroatai desertui valgo paprastus lietinius blynus perteptus džemu arba šokoladiniu kremu.
Na o pekarose (kepyklėlėse) rasite įvairiausių rūšių tradicinių sausainių, kruasanų ir bandelių.
Rožata. Kreminis pudingas aplietas sirupu. Konsistencija man šiek tiek priminė panakotą.
Štrudelis. Tradicinis Vienos desertas turi savo tradicijas ir Kroatijoje. Plona filo tešla užpildoma tarkuotais obuoliais, graikiniais riešutais ir razinomis arba vyšniomis, arba saldžia varške.
Fritules. Mažos spurgytės patiekiamos su įvairiais pagardais. Dažnai pamatysite prekiaujant jomis gatvėje.
Krempita. Pyrago apačią ir viršų sudaro sluoksniuota tešla, o vidurys užpildytas vaniliniu kremu.
Kad maistas būtų dar gardesnis, nepamirškite paragauti ir vietinių gėrimų. Beje, alkoholinių gėrimų gamyba namuose ganėtinai paplitusi Kroatijoje.
Vynas. Kroatija turi senas vyno gamybos tradicijas. Vyndariai gamina puikius natūralius vynus, kurie eksportuojami į visą pasaulį.
Garsiausi yra Istrijos ir Dalmatijos regiono vynai. Baltasis Malvazija, raudonasis Teran vynas, raudonieji Dalmatijos regiono – Plavac Mali, Babic.
Itin saldus desertinis vynas yra „Prošek“. Jis gaminamas iš džiovintų vynuogių.
Rakija. Taip bendrinėje kalboje vadinami vietiniai stiprūs alkoholiniai gėrimai. Na paprastai tariant, kaip kad lietuviškas “samagonas”. Jo čia apstu įvairiausių skonių.
Loza – iš vynuogių varomas stiprus gėrimas – rakija (turbūt ją galima lyginti su Itališka Grapa ar Gruziška Čača). Šis gėrimas sudaro kitų, lengvesnių, gėrimų pagrindą.
Medica – su medumi;
Travarica – su žolelėmis;
Orahovica – su graikiniais riešutais
Višnjevac – su vyšniomis
Rogač – su saldžiąja ceratonija
Šljivovica – iš slyvų varomas stiprus alkoholinis gėrimas
Viljamovka – iš kriaušių varomas stiprus alkoholinis gėrimas
Pelinkovac – pelynų trauktinė
Likeriai
Esant progai (keliaujant link Dubrovniko, Pločėje) įsigykite ir paragaukite namų gamybos likerių: mandarinų, granatų skonio. Jie saldūs ir nestiprūs. Žinoma, labiausiai jie patinka moterims.
Gemišt
Kroatų itin mėgiamas kokteilis vasarą, gaminamas iš baltojo vyno ir gazuoto mineralinio vandens.
Cevedita
Vietinio prekinio ženklo gėrimas. Visi vaikai čia jį geria. Visuomet tiekiamas ir kavinėse.
© 2024 All rights reserved